Šių metų birželio paskutinę savaitę apie 15 000 žmonių Japonijoje dėl šilumos smūgio buvo nugabenti į medicinos įstaigas greitosios pagalbos automobiliais. Įvyko septynios mirties atvejai, o 516 pacientų sirgo sunkiai. Didžiojoje Europos dalyje birželį taip pat buvo neįprastai aukšta temperatūra, daugelyje regionų pasiekusi 40 °C. Dėl visuotinio atšilimo pastaraisiais metais karščio bangos daugelyje pasaulio regionų siaučia vis dažniau. Nuo karščio bangų nukentėjo daugelis žmonių.
Japonijoje kasmet apie 5000 žmonių miršta dėl nelaimingų atsitikimų, įvykusių maudantis namuose. Dauguma šių nelaimingų atsitikimų įvyksta žiemą, o pagrindinė manoma priežastis – šilumos smūgis.
Šilumos smūgis ir šilumos šokas yra tipiški atvejai, kai aplinkos temperatūra gali sukelti mirtiną žalą žmogaus organizmui.
Šilumos smūgis ir šilumos smūgio reakcija
Šilumos smūgis yra bendrinis terminas, apibūdinantis simptomus, atsirandančius, kai žmogaus kūnas negali prisitaikyti prie karštos ir drėgnos aplinkos. Kūno temperatūra pakyla mankštinantis arba dirbant karštoje ir drėgnoje aplinkoje. Paprastai kūnas prakaituoja ir leidžia šilumai išeiti į išorę, kad sumažėtų jo temperatūra. Tačiau jei kūnas per daug prakaituoja ir netenka vandens bei druskų, į kūną patenkanti ir išeinanti šiluma bus nesubalansuota, o kūno temperatūra smarkiai pakils, todėl sunkiais atvejais gali būti prarandama sąmonė, o mirtis – irgi ištikti. Šilumos smūgis gali ištikti ne tik lauke, bet ir patalpose, kai pakyla kambario temperatūra. Apie 40 % žmonių, kenčiančių nuo šilumos smūgio Japonijoje, jį patiria patalpose.
Šilumos šoko reakcija reiškia, kad staigus temperatūros pokytis pažeidžia organizmą. Šilumos šoko sukeltos būklės dažnai pasireiškia žiemą. Kraujospūdis pakyla ir krenta, pažeisdamas širdies ir smegenų kraujagysles, sukeldamas tokius išpuolius kaip miokardo infarktas ir insultas. Jei tokios būklės negydomos skubiai, dažnai išlieka sunkios pasekmės, o mirtis nėra neįprasta.
Japonijoje žiemą padaugėja mirčių vonios kambariuose. Svetainės ir kiti kambariai, kuriuose žmonės praleidžia laiką, yra šildomi, tačiau vonios kambariai Japonijoje dažnai nešildomi. Kai žmogus pereina iš šilto kambario į šaltą vonios kambarį ir pasineria į karštą vandenį, jo kraujospūdis ir kūno temperatūra staigiai pakyla ir nukrenta, sukeldami širdies ir smegenų priepuolius.
Kai trumpą laiką žmonės yra veikiami didelių temperatūros skirtumų, pavyzdžiui, žiemą kaitaliodami tarp šaltos lauko ir šiltos patalpos aplinkos, jie gali jausti silpnumą, karščiavimą ar pykinimą. Kuriant oro kondicionierius, žiemą įprasta atlikti vėsinimo bandymus, o vasarą – šildymo. Autorius atliko šildymo bandymą ir pajuto silpnumą, trumpą laiką kaitaliodamas tarp bandymų kambario, kurio temperatūra buvo –10 °C, ir kambario, kurio temperatūra buvo 30 °C. Tai buvo žmogaus ištvermės bandymas.
Temperatūros pojūtis ir pripratimas
Žmonės turi penkis pojūčius: regą, klausą, uoslę, skonį ir lytėjimą. Be to, jie jaučia temperatūrą, skausmą ir pusiausvyrą. Temperatūros pojūtis yra lytėjimo pojūčio dalis, o šilumą ir šaltį jaučia receptoriai, vadinami atitinkamai šiltomis ir šalčio dėmėmis. Iš žinduolių žmonės yra karščiui atsparūs gyvūnai, ir sakoma, kad tik žmonės gali bėgti maratonus po kaitria vasaros saule. Taip yra todėl, kad žmonės gali sumažinti savo kūno temperatūrą prakaituodami viso kūno oda.
Sakoma, kad gyvos būtybės prisitaiko prie nuolat kintančios aplinkos, kad galėtų palaikyti gyvybę ir pragyvenimą. „Adaptacija“ reiškia „pripratimas“. Tyrimai parodė, kad vasarą, kai staiga įkaista, padidėja šilumos smūgio rizika, ypač antrą ir trečią dieną, o po savaitės žmonės pripranta prie karščio. Žmonės taip pat pripranta prie šalčio. Žmonės, gyvenantys vietovėje, kurioje įprasta lauko temperatūra gali būti net -10 °C, jausis šiltai tą dieną, kai lauko temperatūra pakils iki 0 °C. Kai kurie iš jų gali dėvėti marškinėlius ir prakaituoti tą dieną, kai temperatūra yra 0 °C.
Temperatūra, kurią žmonės suvokia, skiriasi nuo tikrosios temperatūros. Tokijo apylinkėse Japonijoje daugelis žmonių mano, kad balandį būna šilčiau, o lapkritį – šalčiau. Tačiau, remiantis meteorologiniais duomenimis, maksimali, minimali ir vidutinė balandžio ir lapkričio mėnesių temperatūra yra maždaug vienoda.
Oro kondicionavimas ir temperatūros kontrolė
Dėl pasaulinio atšilimo poveikio karščio bangos užklupo didžiąją pasaulio dalį, ir šiais metais įvyko daug nelaimingų atsitikimų dėl šilumos smūgio. Tačiau teigiama, kad dėl oro kondicionavimo sistemų paplitimo sumažėjo su karščiu susijusių mirčių rizika.
Oro kondicionieriai sušvelnina karštį ir apsaugo nuo šilumos smūgio. Kaip veiksmingiausia šilumos smūgio prevencijos priemonė, rekomenduojama naudoti oro kondicionierius patalpose.
Kondicionieriai kontroliuoja kambario temperatūrą ir drėgmę, kad sukurtų komfortišką aplinką, tačiau lauko temperatūra nesikeičia. Kai žmonės keliauja tarp vietų, kuriose yra dideli temperatūrų skirtumai, jie patiria didesnį stresą ir gali susirgti dėl temperatūros pokyčių bei pakenkti savo sveikatai.
Siekiant išvengti didelių temperatūros pokyčių per trumpą laiką, atsižvelgiant į žmogaus elgesį, galima apsvarstyti šias priemones.
– Kad žiemą išvengtumėte karščio šoko reakcijų, palaikykite temperatūros skirtumą tarp kambarių ne daugiau kaip 10 °C.
– Kad vasarą išvengtumėte šilumos smūgio, palaikykite lauko ir vidaus temperatūrų skirtumą ne daugiau kaip 10 °C. Atrodo, veiksminga keisti kambario temperatūros nustatymą naudojant oro kondicionierių, atsižvelgiant į aptiktą lauko temperatūrą ir drėgmę.
– Vaikštant pirmyn ir atgal viduje ir lauke, susikurkite tarpinę temperatūros režimą arba erdvę ir kurį laiką joje pabūkite, kad priprastumėte prie aplinkos, o tada įeikite arba išeikite.
Siekiant sumažinti temperatūros pokyčių daromą žalą sveikatai, būtini tyrimai oro kondicionavimo, būsto, įrangos, žmonių elgesio ir kt. srityse. Tikimasi, kad ateityje bus sukurti oro kondicionavimo produktai, kuriuose bus panaudoti šių tyrimų rezultatai.
Įrašo laikas: 2022 m. spalio 19 d.
