Jungtines Valstijas, Europą ir Afriką siaučiant ekstremalioms karščio bangoms, nusinešusioms tūkstančius gyvybių, mokslininkai perspėja, kad blogiausia dar priešakyje. Šalims ir toliau į atmosferą išmetant šiltnamio efektą sukeliančias dujas, o JAV žlungant reikšmingiems federaliniams klimato kaitos įstatymams, šios vasaros tvanki temperatūra po 30 metų gali atrodyti švelni.
Šią savaitę daugelis matė, kokį mirtiną poveikį gali turėti ekstremalus karštis šalyje, kuri nėra pasiruošusi svilinančiam karščiui. Jungtinėje Karalystėje, kur oro kondicionieriai retai naudojami, buvo uždarytas viešasis transportas, mokyklos ir biurai, o ligoninės atšaukė neskubias procedūras.
Oro kondicionavimas – technologija, kurią turtingiausiose pasaulio šalyse daugelis laiko savaime suprantama, – yra gyvybę gelbstinti priemonė per ekstremalias karščio bangas. Tačiau tik apie 8 % iš 2,8 milijardo žmonių, gyvenančių karščiausiose – ir dažnai skurdžiausiose – pasaulio vietose, šiuo metu savo namuose turi oro kondicionierius.
Naujausiame straipsnyje Harvardo Johno A. Paulsono inžinerijos ir taikomųjų mokslų mokyklos (SEAS) tyrėjų komanda iš Harvardo Kinijos projekto sumodeliavo būsimą oro kondicionavimo paklausą, nes dienų, kai bus itin karšta, skaičius visame pasaulyje didės. Komanda nustatė didžiulį atotrūkį tarp dabartinės oro kondicionavimo sistemos galios ir to, ko reikės iki 2050 m., kad būtų išgelbėtos gyvybės, ypač mažas pajamas gaunančiose ir besivystančiose šalyse.
Tyrėjai apskaičiavo, kad iki 2050 m. vidutiniškai mažiausiai 70 % gyventojų keliose šalyse reikės oro kondicionierių, jei išmetamųjų teršalų kiekis toliau didės, o šis skaičius dar didesnis pusiaujo šalyse, tokiose kaip Indija ir Indonezija. Net jei pasaulis pasieks Paryžiaus klimato susitarimuose nustatytas išmetamųjų teršalų ribas – o to padaryti kol kas neketinama – vidutiniškai 40–50 % gyventojų daugelyje šilčiausių pasaulio šalių vis tiek reikės oro kondicionierių.
„Nepriklausomai nuo išmetamųjų teršalų trajektorijų, milijardams žmonių reikia masiškai didinti oro kondicionavimo ar kitų patalpų vėsinimo galimybių skaičių, kad jie visą likusį gyvenimą nebūtų veikiami tokių ekstremalių temperatūrų“, – teigė Peteris Shermanas, Harvardo Kinijos projekto podoktorantūros stažuotojas ir neseniai paskelbto straipsnio pirmasis autorius.
Shermanas kartu su podoktorantūros stažuotoja Haiyang Lin ir Michaelu McElroy, SEAS aplinkos mokslų Gilberto Butlerio profesoriumi, konkrečiai nagrinėjo dienas, kai karščio ir drėgmės derinys, matuojamas vadinamąja supaprastinta drėgnos lemputės temperatūra, per kelias valandas galėjo nužudyti net jaunus, sveikus žmones. Šie ekstremalūs įvykiai gali įvykti, kai temperatūra yra pakankamai aukšta arba kai drėgmė yra pakankamai didelė, kad prakaitas neatvėsintų kūno.
„Nors daugiausia dėmesio skyrėme dienoms, kai supaprastinta šlapio termometro temperatūra viršijo ribą, kurią viršijus daugumai žmonių kyla pavojus gyvybei, žemesnė šlapio termometro temperatūra vis tiek gali būti pakankamai nepatogi ir pavojinga, kad prireiktų oro kondicionieriaus, ypač pažeidžiamoms gyventojų grupėms“, – sakė Shermanas. „Taigi, tai greičiausiai yra nepakankamai įvertintas oro kondicionieriaus kiekis, kurio žmonėms reikės ateityje.“
Komanda nagrinėjo dvi ateities perspektyvas – vieną, kurioje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija gerokai padidės, palyginti su šiandienos vidurkiu, ir vidurio kelio ateitį, kurioje emisijos bus sumažintos, bet ne visiškai sumažintos.
Mokslininkų komanda apskaičiavo, kad ateityje, kai išmetamųjų teršalų kiekis bus didelis, 99 % Indijos ir Indonezijos miestų gyventojų reikės oro kondicionierių. Vokietijoje, šalyje, kurioje istoriškai vyrauja vidutinis klimatas, tyrėjai apskaičiavo, kad esant ekstremaliems karščiams oro kondicionierių reikės net 92 % gyventojų. JAV oro kondicionierių reikės apie 96 % gyventojų.
Didelį pajamas gaunančios šalys, tokios kaip JAV, yra geriau pasirengusios net ir niūriausiai ateičiai. Šiuo metu apie 90 % JAV gyventojų turi prieigą prie oro kondicionierių, palyginti su 9 % Indonezijoje ir tik 5 % Indijoje.
Net jei išmetamųjų teršalų kiekis bus sumažintas, Indija ir Indonezija vis tiek turės įrengti oro kondicionierius atitinkamai 92 % ir 96 % savo miesto gyventojų.
Didesnis oro kondicionierių skaičius pareikalaus daugiau energijos. Dėl itin didelių karščio bangų elektros tinklai visame pasaulyje jau apkraunami, o dėl labai išaugusios oro kondicionierių paklausos dabartinės sistemos gali būti priverstos sugesti. Pavyzdžiui, JAV kai kuriose valstijose itin karštomis dienomis oro kondicionavimas jau sudaro daugiau nei 70 % didžiausio gyvenamųjų namų elektros energijos poreikio.
„Jei padidinsite kintamosios srovės paklausą, tai turės didelės įtakos ir elektros tinklui“, – sakė Shermanas. „Tai apkraus tinklą, nes visi vienu metu naudos kintamąją srovę, o tai turės įtakos didžiausiai elektros energijos paklausai.“
„Planuojant būsimas energetikos sistemas, akivaizdu, kad negalima tiesiog padidinti dabartinės paklausos, ypač tokiose šalyse kaip Indija ir Indonezija“, – teigė McElroy. „Tokios technologijos kaip saulės energija galėtų būti ypač naudingos sprendžiant šiuos iššūkius, nes atitinkama tiekimo kreivė turėtų gerai koreliuoti su šiais vasaros piko paklausos laikotarpiais.“
Kitos strategijos, kaip sušvelninti padidėjusį elektros energijos poreikį, yra oro sausintuvai, kurie sunaudoja gerokai mažiau energijos nei oro kondicionieriai. Kad ir koks būtų sprendimas, akivaizdu, kad didelis karštis yra ne tik ateities kartų problema.
„Tai yra problema šiuo metu“, – sakė Shermanas.
Įrašo laikas: 2022 m. rugsėjo 7 d.
