JAV, Europą ir Afriką nusiaubtoms karščio bangoms nusinešus tūkstančius gyvybių, mokslininkai perspėja, kad blogiausia dar laukia.Šalims ir toliau į atmosferą pumpuojant šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir galimybei, kad JAV žlugs prasmingi federaliniai klimato kaitos teisės aktai, šią vasarą tvankios temperatūros po 30 metų gali atrodyti švelnios.

Šią savaitę daugelis matė, kokį mirtiną poveikį gali turėti didžiulis karštis šalyje, kuri yra blogai pasirengusi svilinčiai temperatūrai.JK, kur oro kondicionavimas yra retas, buvo uždarytas viešasis transportas, uždarytos mokyklos ir biurai, o ligoninės atšaukė neskubias procedūras.

Oro kondicionavimas – technologija, kurią turtingiausiose pasaulio valstybėse daugelis laiko savaime suprantamu dalyku – yra gelbėjimo priemonė per ekstremalias karščio bangas.Tačiau tik apie 8% iš 2,8 milijardo žmonių, gyvenančių karščiausiose ir dažnai skurdžiausiose pasaulio vietose, šiuo metu turi kintamosios srovės namus.

Neseniai paskelbtame dokumente mokslininkų komanda iš Harvardo Kinijos projekto, įsikūrusi Harvardo Johno A. Paulsono inžinerijos ir taikomųjų mokslų mokykloje (SEAS), modeliavo būsimą oro kondicionavimo poreikį, kai pasaulyje daugėja dienų, kai labai karšta.Komanda nustatė didžiulį atotrūkį tarp dabartinių kintamosios srovės pajėgumų ir to, ko prireiks iki 2050 m., kad būtų galima išgelbėti gyvybes, ypač mažas pajamas gaunančiose ir besivystančiose šalyse.

Tyrėjai apskaičiavo, kad vidutiniškai mažiausiai 70% gyventojų keliose šalyse iki 2050 m. reikės oro kondicionavimo, jei išmetamųjų teršalų lygis ir toliau didės, o pusiaujo šalyse, pvz., Indijoje ir Indonezijoje, šis skaičius dar didesnis.Net jei pasaulis atitiks Paryžiaus klimato susitarimuose nustatytas išmetamųjų teršalų ribines vertes, kurių nesiekiama padaryti, vidutiniškai 40–50 % daugelio šilčiausių pasaulio šalių gyventojų vis tiek reikės kintamosios srovės.

„Nepriklausomai nuo išmetamųjų teršalų trajektorijų, milijardams žmonių reikia masiškai išplėsti oro kondicionavimo ar kitų erdvės vėsinimo galimybių, kad jie visą likusį gyvenimą nepaveiktų šios ekstremalios temperatūros“, – sakė Peteris Shermanas. , Harvardo Kinijos projekto doktorantas ir pirmasis naujausio straipsnio autorius.

Shermanas su kolega Haiyang Linu ir Michaelu McElroyu, Gilbertu Butleriu, SEAS aplinkos mokslų profesoriumi, konkrečiai pažvelgė į dienas, kai karščio ir drėgmės derinys, matuojamas pagal vadinamąją supaprastintą šlapios lemputės temperatūrą, gali nužudyti net jaunus žmones. , sveiki žmonės per kelias valandas.Šie ekstremalūs įvykiai gali įvykti, kai temperatūra yra pakankamai aukšta arba kai drėgmė pakankamai aukšta, kad prakaitas neatvėstų kūno.

„Nors mes daugiausia dėmesio skyrėme dienoms, kai supaprastinta šlapios lemputės temperatūra viršijo slenkstį, kurį viršijus temperatūra kelia pavojų daugelio žmonių gyvybei, žemesnė už tą slenkstinę šilumokaičio temperatūra vis tiek gali būti tikrai nepatogi ir pakankamai pavojinga, kad prireiktų kintamosios srovės, ypač pažeidžiamoms gyventojų grupėms. “, - sakė Shermanas.„Taigi, tai greičiausiai nepakankamai įvertinta, kiek kintamosios srovės žmonėms reikės ateityje.

Grupė nagrinėjo dvi ateities perspektyvas – vieną, kurioje šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija gerokai padidės, palyginti su šiandienos vidurkiu, ir vidutinę ateitį, kai išmetamų teršalų kiekis bus sumažintas, bet ne visiškai sumažintas.
 
Ateityje, kurioje bus daug teršalų, tyrėjų komanda apskaičiavo, kad 99% miesto gyventojų Indijoje ir Indonezijoje reikės oro kondicionieriaus.Vokietijoje, šalyje su istoriškai vidutinio klimato zonu, mokslininkai apskaičiavo, kad net 92% gyventojų reikės kintamosios srovės ekstremaliems karščiams.JAV maždaug 96% gyventojų reikės kintamosios srovės.
 
Tokios dideles pajamas gaunančios šalys kaip JAV yra geriau pasirengusios net baisiausiai ateičiai.Šiuo metu apie 90 % JAV gyventojų turi prieigą prie kintamosios srovės, palyginti su 9 % Indonezijoje ir tik 5 % Indijoje.
 
Net jei išmetamų teršalų kiekis bus sumažintas, Indija ir Indonezija vis tiek turės įrengti oro kondicionierius atitinkamai 92 % ir 96 % miesto gyventojų.
 
Daugiau kintamosios srovės reikės daugiau energijos.Ekstremalios karščio bangos jau įtempia elektros tinklus visame pasaulyje, o dėl didžiulės kintamosios srovės poreikio dabartinės sistemos gali būti lūžio tašku.Pavyzdžiui, JAV oro kondicionavimas kai kuriose valstijose jau sudaro daugiau nei 70 % didžiausio elektros energijos poreikio gyvenamuosiuose namuose itin karštomis dienomis.
 
„Jei padidinsite kintamosios srovės poreikį, tai taip pat turės didelį poveikį elektros tinklui“, - sakė Shermanas.„Tai apkrauna tinklą, nes visi tuo pačiu metu naudosis kintamąja srove, o tai turės įtakos didžiausiam elektros poreikiui.
 
„Planuojant būsimas elektros energijos sistemas, aišku, kad negalite tiesiog padidinti dabartinės paklausos, ypač tokiose šalyse kaip Indija ir Indonezija“, – sakė McElroy.„Tokios technologijos, kaip saulės energija, gali būti ypač naudingos sprendžiant šiuos iššūkius, nes atitinkama pasiūlos kreivė turėtų gerai koreliuoti su šiais vasaros piko paklausos laikotarpiais.
 
Kitos strategijos, skirtos sumažinti padidėjusį elektros poreikį, apima sausintuvus, kurie naudoja žymiai mažiau energijos nei oro kondicionavimas.Kad ir koks būtų sprendimas, aišku, kad didelis karštis nėra tik ateities kartų problema.
 
„Šiuo metu tai yra problema“, - sakė Shermanas.