Mokslininkai ir politikai teigia, kad dėl klimato kaitos susiduriame su planetos krize.
Bet kokie yra pasaulinio atšilimo įrodymai ir kaip žinome, kad jį sukelia žmonės?
Kaip žinome, kad pasaulis šyla?
Mūsų planeta sparčiai šyla nuo pat pramonės revoliucijos pradžios.
Nuo 1850 m. vidutinė Žemės paviršiaus temperatūra pakilo apie 1,1 °C. Be to, kiekvienas iš pastarųjų keturių dešimtmečių buvo šiltesnis nei bet kuris ankstesnis, nuo XIX a. vidurio.
Šios išvados padarytos išanalizavus milijonus matavimų, atliktų skirtingose pasaulio dalyse. Temperatūros rodmenis renka meteorologijos stotys sausumoje, laivuose ir palydovai.
Kelios nepriklausomos mokslininkų komandos pasiekė tą patį rezultatą – temperatūros šuolį, sutampantį su industrinės eros pradžia.
Mokslininkai gali atkurti temperatūros svyravimus dar senesniais laikais.
Medžių rievės, ledo kernai, ežerų nuosėdos ir koralai – visa tai rodo praeities klimato pėdsakus.
Tai suteikia labai reikalingą kontekstą dabartiniam atšilimo etapui. Tiesą sakant, mokslininkai apskaičiavo, kad Žemė nebuvo tokia karšta maždaug 125 000 metų.
Iš kur žinome, kad žmonės yra atsakingi už visuotinį atšilimą?
Šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios sulaiko Saulės šilumą, yra esminis ryšys tarp temperatūros kilimo ir žmogaus veiklos. Svarbiausia iš jų yra anglies dioksidas (CO2), nes jo gausu atmosferoje.
Taip pat galime pasakyti, kad tai CO2, sulaikantis Saulės energiją. Palydovai rodo, kad iš Žemės į kosmosą išsiskiria mažiau šilumos būtent tokiais bangos ilgiais, kokiais CO2 sugeria spinduliuojamą energiją.
Deginant iškastinį kurą ir kertant medžius, išsiskiria šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Abi šios veiklos smarkiai išaugo po XIX a., todėl nenuostabu, kad atmosferos CO2 kiekis per tą patį laikotarpį padidėjo.
Yra būdas, kuriuo galime tiksliai parodyti, iš kur atsirado šis papildomas CO2. Deginant iškastinį kurą susidaranti anglis turi savitą cheminį parašą.
Medžių rievės ir poliarinis ledas registruoja atmosferos cheminės sudėties pokyčius. Jų analizė rodo, kad anglies, ypač iš iškastinių šaltinių, kiekis nuo 1850 m. gerokai išaugo.
Analizė rodo, kad 800 000 metų atmosferos CO2 nepakilo virš 300 milijoninių dalių (ppm). Tačiau nuo pramonės revoliucijos CO2 koncentracija išaugo iki dabartinio lygio – beveik 420 ppm.
Kompiuteriniai modeliavimai, žinomi kaip klimato modeliai, buvo naudojami siekiant parodyti, kas būtų nutikę temperatūrai be didžiulių žmonių išskiriamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekių.
Jie atskleidžia, kad XX ir XXI amžiuje visuotinis atšilimas būtų buvęs nedidelis, o galbūt ir šiek tiek atvėsęs, jei klimatą būtų darę tik natūralūs veiksniai.
Tik įvedus žmogiškuosius veiksnius, modeliai gali paaiškinti temperatūros padidėjimą.
Kokį poveikį žmonės daro planetai?
Prognozuojama, kad Žemės jau patirtas atšilimo lygis sukels reikšmingų pokyčių mus supančiame pasaulyje.
Šių pokyčių stebėjimai realiame pasaulyje atitinka modelius, kuriuos mokslininkai tikisi matyti dėl žmogaus sukelto atšilimo. Jie apima:
***Grenlandijos ir Antarktidos ledo dangos sparčiai tirpsta
***Per 50 metų su orais susijusių nelaimių skaičius išaugo penkis kartus.
***Per pastarąjį šimtmetį pasaulinis jūros lygis pakilo 20 cm (8 coliais) ir vis dar kyla.
***Nuo XIX a. vandenynai tapo maždaug 40 % rūgštesni, o tai paveikė jūrų gyvūniją.
Bet ar anksčiau nebuvo šilčiau?
Žemės istorijoje buvo keli karščio periodai.
Pavyzdžiui, maždaug prieš 92 milijonus metų temperatūra buvo tokia aukšta, kad nebuvo ašigalių ledo kepurių, o krokodilus primenantys padarai gyveno net iki Kanados Arkties.
Tačiau tai neturėtų nieko guosti, nes žmonių aplinkui nebuvo. Anksčiau jūros lygis kartais būdavo 25 m (80 pėdų) aukštesnis nei dabartinis. Manoma, kad 5–8 m (16–26 pėdų) pakilimas yra pakankamas, kad užlietų daugumą pasaulio pakrančių miestų.
Yra gausu įrodymų apie masinį gyvybės išnykimą šiais laikotarpiais. O klimato modeliai rodo, kad kartais tropikai galėjo tapti „negyvomis zonomis“ – per karštomis daugumai rūšių išgyventi.
Šiuos svyravimus tarp karščio ir šalčio sukėlė įvairūs reiškiniai, įskaitant tai, kaip Žemė svyruoja ilgą laiką skriedama aplink Saulę, ugnikalnių išsiveržimai ir trumpalaikiai klimato ciklai, tokie kaip El Ninjo.
Daugelį metų vadinamųjų klimato „skeptikų“ grupės abejojo moksliniu pasaulinio atšilimo pagrindu.
Tačiau praktiškai visi mokslininkai, reguliariai publikuojantys recenzuojamuose žurnaluose, dabar sutaria dėl dabartinių klimato kaitos priežasčių.
Svarbioje 2021 m. paskelbtoje JT ataskaitoje teigiama, kad „neabejotina, jog žmogaus įtaka šildė atmosferą, vandenynus ir sausumą“.
Daugiau informacijos rasite čia:https://www.bbc.com/news/science-environment-58954530
Įrašo laikas: 2022 m. spalio 21 d.
