Vėdinimas – tai pastatų vidaus ir išorės oro mainai, kuriais mažinama oro tarša patalpose, siekiant palaikyti žmonių sveikatą. Jo veikimas išreiškiamas vėdinimo tūriu, vėdinimo greičiu, vėdinimo dažniu ir kt.
Kambariuose susidarantys arba į juos įnešami teršalai yra CO2, cigarečių dūmai, dulkės, cheminės medžiagos, tokios kaip statybinės medžiagos, purškikliai, dezodorantai ir klijai, taip pat pelėsis, erkės ir virusai. Tuo tarpu lauko oro teršalai yra išmetamosios dujos, žiedadulkės, PM2,5, t. y. kietosios dalelės, kurių skersmuo iki 2,5 mikrometro, dūmai, geltonas smėlis, sulfitų dujos ir kt. Vėdinimas atliekamas remiantis prielaida, kad lauko oras nėra užterštas. Kai lauko ore yra teršalų, reikia nuspręsti, ar vėdinti patalpas.
Pastatų vėdinimą lemia trys pagrindiniai veiksniai: lauko oro kiekis, lauko oro kokybė ir oro srauto kryptis. Atsižvelgiant į šiuos tris pagrindinius veiksnius, pastatų vėdinimo efektyvumą galima įvertinti pagal šiuos keturis aspektus: 1) Užtikrinama pakankama vėdinimo sparta; 2) Bendra patalpų oro srauto kryptis juda iš švarios zonos į nešvarią zoną; 3) Lauko oras pučiamas efektyviai; ir 4) Patalpų teršalai efektyviai pašalinami.
Natūrali vėdinimas yra vėdinimas, kai oras patenka / ištraukiamas per pastatų plyšius, langus ir įsiurbimo / ištraukimo angas, ir jam didelę įtaką daro vėjas lauke.
Norint atitikti vėdinimo standartus kiekvienoje šalyje ir regione, be natūralaus vėdinimo, reikalinga mechaninė ventiliacija.
Mechaninis vėdinimas yra vėdinimas ventiliatorių sistemomis, o naudojami metodai yra subalansuotas metodas, subalansuotas vėdinimas su šilumos atgavimu, ištraukiamasis metodas ir tiekiamasis metodas.
Subalansuota vėdinimo sistema, naudodama ventiliatorių sistemas, vienu metu tiekia ir šalina orą, todėl galima planuoti vėdinimą – tai yra jos privalumas. Subalansuotą vėdinimą su šilumos atgavimu lengva pasiekti įdiegus šilumos mainų funkciją, ir daugelis korpusų gamintojų taiko šį metodą.
Ištraukiamoji ventiliacija naudoja ventiliatorių sistemas orui ištraukti ir natūraliai tiekia orą iš oro angų, plyšių ir pan. Šis metodas dažnai naudojamas paprastuose namuose. Ypač tualetuose ir virtuvėse, kuriose susidaro oro tarša, kvapai ir dūmai.
Tiekiamoji ventiliacija naudoja ventiliatorių sistemas orui tiekti ir natūraliai ištraukia orą per oro angas, plyšius ir kt. Tiekiamoji ventiliacija naudojama patalpose, į kurias nepatenka užterštas oras, pavyzdžiui, švariose patalpose, ligoninėse, gamyklose ir salėse.
Gyvenamųjų patalpų vėdinimo pavyzdys parodytas 2 pav.
Mechaninei ventiliacijai reikalingos projektavimo gairės, kuriose būtų atsižvelgta į visus kruopštaus projektavimo, griežtos sistemos priežiūros, griežtų standartų, patalpų aplinkos kokybės ir energijos vartojimo efektyvumo aspektus.
Vėdinimas, oro kondicionavimas, sandarumas / izoliacija
Žmonės naudoja oro kondicionierius, kad sukurtų patogią temperatūrą ir drėgmę aplinkoje. Siekiant taupyti energiją oro kondicionavimui ir užkirsti kelią visuotiniam atšilimui, skatinamas pastatų sandarumas ir šilumos izoliacija, kurios sumažina vėdinimo ir šilumos nuostolius. Tačiau labai sandariuose ir gerai apšiltintuose pastatuose vėdinimas tampa prastas ir oras linkęs užsiteršti, todėl reikalinga mechaninė ventiliacija.
Tokiu būdu oro kondicionieriai, pastatų sandarumas ir šilumos izoliacija bei vėdinimas yra tarpusavyje susiję, kaip parodyta 3 paveiksle. Šiuo metu būtų rekomenduojama derinti labai efektyvius oro kondicionierius, labai sandarų ir gerai izoliuotą pastatą bei subalansuotą vėdinimą su šilumos atgavimu. Tačiau kadangi šio derinio įgyvendinimo kaina yra didelė, būtina integruoti minėtus tris veiksnius, atsižvelgiant į prioritetą pagal laiką, vietą ir situaciją. Taip pat svarbu tirti ir kurti sistemas, kurios efektyviai naudoja natūralią vėdinimą. Gyvenimo būdas, kuris tinkamai išnaudoja natūralią vėdinimą, gali būti svarbus.
Ventiliacija kaip viruso prevencijos priemonė
Tarp įvairių pastaraisiais metais rekomenduojamų priemonių nuo infekcinių ligų, vėdinimas yra laikoma veiksmingiausia priemone viruso koncentracijai patalpose mažinti. Daug rezultatų gauta imituojant vėdinimo poveikį neužkrėsto asmens užsikrėtimo tikimybei patalpoje su užsikrėtusiu asmeniu. Pateikiamas ryšys tarp viruso užsikrėtimo dažnio ir vėdinimo.
4 pav. Nors yra pokyčių, priklausančių nuo viruso užkrečiamumo ir koncentracijos patalpoje, taip pat nuo neužkrėsto asmens buvimo patalpoje laiko, amžiaus, fizinės būklės ir to, ar jis dėvi kaukę, ar ne, užsikrėtimo dažnis mažėja didėjant vėdinimo greičiui. Ventiliacija suteikia stiprią apsaugą nuo virusų.
Su vėdinimu susijusios pramonės tendencijos
Kaip minėta pirmiau, norint išvengti infekcijos uždarose patalpose, būtina reguliariai vėdinti, ir šis veiksnys skatina su vėdinimu susijusią pramonę. „Holtop“, kaip pirmaujanti vėdinimo sistemų gamintoja, siūlo įvairius ventiliacijos aparatus. Norėdami gauti daugiau informacijos apie produktus, spustelėkite šią nuorodą:https://www.airwoods.com/heat-recovery-ventilator/
CO2 stebėjimo jutiklių paklausa taip pat didėja, nes žmogaus iškvepiamo oro skleidžiamo CO2 erdvinė koncentracija laikoma veiksmingu vėdinimo standartu. Išleista daug CO2 stebėjimo jutiklių, o rinkoje pateikti produktai ir sistemos, kurios juos naudoja CO2 koncentracijai erdvėje stebėti ir vėdinimo sistemoms sujungti. Išleistas „Holtop“.CO2 monitoriuskuris galėtų būti prijungtas ir prie šilumos atgavimo ventiliatorių.
Gaminiai, kuriuose sujungti oro kondicionieriai ir vėdinimo sistemos bei CO2 koncentracijos stebėjimo sistemos, pradėti naudoti daugelyje įstaigų, tokių kaip biurai, ligoninės, slaugos įstaigos, salės ir gamyklos. Jie tampa būtinomis naujų pastatų ir įstaigų dalimis.
Daugiau informacijos rasite adresu: https://www.ejarn.com/detail.php?id=72172
Įrašo laikas: 2022 m. birželio 27 d.
